Kai buvau dar vaikas, gyvenau penkių aukštų daugiabutyje ir įsivaizdavau, kad visi kiti butai tame name yra vienodi. Nežinau kodėl man taip atrodė, bet pamenu kaip neapsakomai nustebau, kai pirmą kartą užsukau pas kaimynus į svečius ir pamačiau visai kitokius namus. Gal nuo tada, o gal ir ne, bet kaskart užsukus į naujus namus, man iki šiol neapsakomai smagu patyrinėti erdvę akimis: skirtingi paviršiai, formos, šviesa.. Netgi identiško išplanavimo butai turi vis kitokias auras, vis kitokias istorijas..
Andrių pažįstu jau seniai. Visada kažkiek sekiau jo karjeros kelią ir visada maniau, kad tai žmogus, kuriam tiesiog privalo sektis ir taškas! Ir štai, akivaizdu, kad nesuklydau! Taigi, šiandieną kalbinu Andrių Baukį, Švedijos statybų kompanijos ,,Flexrock Sverige Ab” statybų vadovą, apie Švedijos daugiabučių statybos principus, gyventojų įpročius, ir kodėl švedai, priešingai nei mes, gali gyventi identiškai atrodančiuose butuose 🙂
Ar galėtum plačiau papasakoti apie įmonę, kurioje dirbi, savo pareigas bei atsakomybes?
,,Flexrock Sverige Ab” yra tarptautinė kompanija, kuri užsiima tiek gyvenamųjų, tiek visuomeninių, tiek pramoninių pastatų statybos darbais šiaurės šalių rinkoje. Kompanija yra stačiusi pastatus Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje bei Danijoje, ir gali pasiūlyti ne tik pačius statybos bei priežiūros darbus, bet ir betoninių elementų, plieninių konstrukcijų, fasado apdailos medžiagų, lifto šachtų ir kitų elementų montavimą.
Mano, kaip statybų vadovo atsakomybės pagrinde susiję su darbų organizavimu: pradedant nuo laiko planavimo, žmonių paskirstymo, baigiant, bendravimu su klientais ir ataskaitų rengimu.
Kaip susiklostė, kad pradėjai ten dirbti?
Anksčiau turėjau patirties projektuojant modulinius namus Norvegijos rinkai. Projektuodavome Lietuvoje ir veždavome į Norvegiją namus su visa vidaus apdaila bei įranga: rekuperacija, vamzdynais, šviestuvais, santechnikos prietaisais ir t.t. Skandinavijoje nėra tendencijos turėti perteklinį būsto plotą. Viskas yra apskaičiuojama pagal normatyvus ir projektuojama gana kompaktiškai. Turbūt todėl modulinė statyba pas juos yra tokia populiari.
Vėliau ,, Flexrock Sverige Ab” įmonės atstovai mane susirado patys. Atsiradus aktualumui ir naujam projektui, jie ieško komandos pastiprinimo. Kadangi turėjau įvarios projektavimo bei statybų priežiūros patirties, bei tiko mano anglų kalbos žinios, tai ir pasikvietė.
Kaip atrodo Tavo darbo diena?
Mano darbo diena paprastai būna suplanuota jau dieną prieš tai. Tam tikrus planus paprastai turiu trims savaitėms į priekį. Jeigu viskas vyksta sklandžiai, tuomet tiesiog prižiūri darbų procesą, sprendi visus einamuosius klausimus. Problemos prasideda tada, kai kas nors vyksta ne pagal planą, pvz. atvažiuoja koks nors netinkamai pagamintas elementas ar gaminys ir turi reorganizuoti visos dienos likusį darbą, ieškoti sprendimų ir t.t. Tokie neplanuoti veiksmai sukelia nemažai streso. Ne vienas švedų darbų vadovas jau yra išėjęs iš darbo dėl patiriamo streso.
Kokie yra Švedijos daugiabučių statybos principai?
- Pati statybos darbų eiga ypatingai prižiūrima paties užsakovo paskirtų atstovų. Švedai ypač daug dėmesio skiria tiek darbų saugai, tiek statybų kokybei tiek naudojamoms statybinėms medžiagoms. Tikrinama viskas, visur ir visada. Nelabai yra galimybės padaryti net minimalaus statybinio broko. Statybinis blokas reikštų labai didelius laiko ir finansinius nuostolius, o padaryta vistiek turės būti gerai 🙂
- Nemažai daugiabučių Švedijoje statoma iš surenkamų elementų. Pvz. penki aukštai su visais vienodais butais, išdėstytais veidrodiniu principu. Patalpose jau būna numatyta visa vidaus apdaila bei įranga, t.y.: grindų danga, sienų apdaila, plytelės, durys, virtuvės baldai ir t.t. Užtenka atsivežti asmeninius daiktus ir jau gali gyventi 🙂 O jeigu norėsi ką nors kada nors pasikeisti, turėsi gauti tam tikrus leidimus. Todėl tie, kurie nori turėti labiau individualius vidaus sprendimus, renkasi nuosavų namų statybą, kuri taip pat gana griežtai reglamentuojama švedų komunos.
- Na o apie darbų saugą turbūt galima parašyti atskirą straipsnį 🙂 Darbų sauga yra NR1. Statybų aišktelėje statybų vadovas privalo fiksuoti ir rašyti raportus ne tik apie įvykusius nelaimingus atsitikimus, bet ir galimai galėjusius įvykti. Todėl stengiamasi maksimaliai eliminuoti bet kokias potencialiai pavojingas vietas, situacijas, kad ir kaip kai kurios iš jų kartais atrodo absurdiškai. Patys gyventojai labai pilietiški, fiksuoja, siunčia nuotraukas, praneša bendrovei apie įvykusius arba galimus saugos pažeidimus. Įgijus patirties tokioje griežtoje statybos darbų saugos sistemoje ir grįžus į Lietuvą, kartais mažų mažiausiai stebina kai kurie vaizdai, kuriuos galima pamatyti pas mus..
Švedai mus lenkia darbų saugos priežiūroje, o kur mes lenkiame juos?
Jie mus lenkia ne tik darbų saugos priežiūroje. Visa sistema labai orientuota į žmogų. Labai aktyviai veikia ir darbuotojų gera savijauta bei darbo sąlygimis rūpinasi profsajungos. Pavyzdžiui darbuotojai gali išeiti ,,streso” atostogų! Na o mes, galėčiau sakyti, kad lenkiame juos projektavime. Konstruktyviniuose brėžiniuse pasitaiko nemažai netikslumų, kurie realybėje virsta labai sudėtingomis klaidomis. Brėžinį paruošti visai ne tas pats, kad sugalvoti kaip tai įgyvendinti realybėje.
Smalsu, žinoma, būtų pakalbinti ir pačius švedus, apie jų gyvenimą tokiuose moderniuose, šviesiuose ir mūsų taip mėgstamu skandinavišku stiliumi įrengtuose butuose. Svarstau, kad visgi nemažai įtakos tokio stiliaus susiformavimui turėjo ir oro sąlygos. Kaip Andrius sako ,,išvažiavai į darbą – šviečia saulė, atvažiavai į darbą – lietus su audra”. 🙂
Ir visgi, nepaisant to, kad šio straipsnio tikslas, nėra surasti 10 skirtumų tarp švedų ir lietuvių gyvenimo sąlygų daugiabučiuose, turbūt galima išskirti tai, kad lietuviams labai svarbus namų aplinkos individualumas. Mes nemėgstame gyventi vienoduose butuose, netgi tuomet kai buvo galima įsigyti vos keletą sovietinių kolekcijų baldų ir juos rasti kas antruose namuose, vistiek jie buvo labai unikalūs ir savaip interpretuoti. Ir galbūt dėl to, kad namus suprantame kaip savo charakterio atspindį ar tęsinį, norime įsirengti juos kuo labai individualiai.
Kita vertus švedai galbūt nelabai ir žino kaip gali būti kitaip. Pas juos daugiabučiai tokiu principu buvo statomi nuo pat pradžių, tik priešingai nei mūsų pirmieji daugiabučiai, jų pastatai buvo ypač orientuoti į saugumą, funkcionalumą, praktiškumą, statybinių medžiagų draugiškumą aplinkai, žmogaus poreikius ir panašiai. Galbūt save jie išreiškia kitaip, nes viskas kas yra sukurta iš esmės pilnai patenka jų poreikius. Belieka tik užsukti į IKEA, įsigyti trūkstamų buities daiktų ir viskas, galima keltis į naujus namus!
Už smagų, pilną juoko ir nuostabos, pokalbį nuoširdžiai dėkoju Tau, Andriau!
Siunčiu linkėjimus į Švediją ir pasižadu sau toliau gilinti žinias apie skandinavų ir lietuvių būstų įrengimo panašumus, skirtumus bei viso to priežastis. 🙂
