Kai susitikome su Dainiumi pirmą kartą dėl namo interjero projektavimo, supratau, kad mes kalbame ta pačia kalba. Iš karto buvo aišku, kad daugiametė Dainiaus patirtis statybų bei nekilnojamo turto vystymo srityje neabejotinai padėjo jam aiškiai ir tvirtai žengti žingsnius savo namo atsiradimo procese, todėl neliko abejonių, kad bendras mūsų darbas projektuojant ir įrengiant interjerą, bus sklandus ir lengvas.
Šiandieną kartu galime pasidžiaugti sėkmingu projekto užbaigimu ir pasikalbėti apie visą procesą, nuo architektūrinės dalies gimimo iki galutinių sprendinių įgyvendinimo. Taigi kalbinu Dainių Karpičių, UAB ,,Galio Group“ vyr. statybos projektų vadovą apie jo patirtį, statant ir įrengiant savo individualų namą.
Kaip atėjote iki dabartinio savo karjeros taško? Koks buvo kelias?
Kelias buvo labai ilgas. Pagal išsilavinimą esu statybos inžinierius, tačiau ieškant savęs, teko dirbti tiek statybų srityje, tiek nekilnojamo turto tarpininkavimo srityje, tiek įvairiose rangos įmonėse, netgi projektavime ir galiausiai supratau, kad nekilnojamo turto vystymas apjungia viską, kas man yra įdomu. Dabar jau skaičiuoju šeštus metus šioje srityje, o dabartinėje įmonėje yra galimybė dirbti su vienais iš didžiausių NT projektų Lietuvoje.
Dainiau, papasakokite apie savo darbą, koks jis yra ir kokios yra Jūsų atsakomybės?
Dirbu nekilnojamo turto (toliau NT) vystymo kompanijoje. Kompanija vysto tiek daugiabučių, tiek komercinių pastatų projektus.
Aš esu atsakingas už statybos procesų valdymą vystant daugiabučius pastatus ar kvartalus. Šiai dienai kartu su savo komanda dirbame su trimis statomais ir ruošiamės dar kelių NT projektų vystymo startui. Mano ir komandos darbo apimtis prasideda dar projektavimo eigoje, konsultuojant dėl techninės rengiamo projekto dalies ir pilnu tempu įsibėgėja po statybos leidimo gavimo, kuomet statybų skyrius pilnai perima projekto valdymą į savo rankas.
Kiek laiko užtrunka NT projekto parengimas, pasiruošimas darbams ir visas statybų procesas?
Pats intensyviausias pasiruošimas vyksta iki statybos leidimo gavimo. Iki šio momento jau būna suplanuota daug pirmųjų rangos darbų, tokių kaip sklypo planiravimas, grunto kasimas, medžių kirtimas, pamatų įrengimas ir pan., tam, kad gavus statybą leidžiantį dokumentą į objektą jau galėtų važiuoti visa reikalinga technika ir prasidėtų darbai. 🙂
Kalbant apie terminus, labai daug kas priklauso nuo projekto dydžio ir apimties, tačiau, jeigu tai yra daugiabutis, tuomet jis gali būti pastatomas ir butai žmonėms atiduodami maždaug 14-15 mėn. laikotarpyje, jeigu tai yra didesnis (kelių šimtų butų) kompleksas, tokiu atveju tai gali užtrukti ir pora metų.
Žmonėms pradėjus įsirenginėti butus, įprastai dar yra tvarkomos laiptinės, atliekami gerbūvio darbai ir pan. Tai skaičiuojant pilną darbų apimtį nuo statybų leidimo gavimo iki pridavimo valstybinei komisijai, priklausomai nuo projekto dydžio, tai gali sudaryti ir iki 2,5 metų. Butai mūsų projektuose žmonėms perduodami su daline apdaila, t.y. pasiekus 85% baigtumą. Pilnai butų patys neįrenginėjame, tačiau kiekviename projekte atsirenkame partnerius, kurie, žmonėms panorėjus, gali įrengti buto apdailą iki pilnutinio baigtumo.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate savo darbe?
Šiai dienai pagrindinis iššūkis yra susijęs su įvairių medžiagų ir gaminių, tokiųkaip pavyzdžiui surenkamasis gelžbetonis ,užsakymais. Kadangi gamyklų užimtumas yra labai didelis ir darbai planuojami metus ar daugiau laiko į priekį, tai praleidus momentą, kada reikia užsakyti medžiagas, gali turėti rimtų problemų su projekto suvaldymu.
Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad šiuo momentu deriname dviejų projektų gelžbetonio gaminių užsakymą, kuris būtų pradėtas gaminti sekančių metų liepos, rugpjūčio mėnesiais, t.y. beveik po metų laiko. Ir situacija tokia, kad, mes leidimų šių projektų statyboms dar tikrai neturime. 🙂
Kitas iššūkis, su kuriuo neretai susiduriame tai – pikti kaimynai. Yra keli ,,nišiniai“ Vilniaus rajonai, kuriuose gyvena turtingesni žmonės, kurie dažniausiai nelabai džiaugiasi, kuomet jų kaimynystėje atsiranda koks nors naujas objektas, kuris užstoja vaizdą pro langus ir pan. Tuomet neretai atsiranda puolimai per įvairias inspekcijas, teisininkus, kviečiami įvairiausi ekspertai, o to pasėkoje kartais netgi sutrikdomas ir statybų procesas. Žinoma, mes visada bandome su kaimynais rasti bendrą sutarimą, tačiau yra buvę ir atvejų, kuomet viskas baigėsi teisminiais procesais.
Visi kiti iššūkiai, su kuriais susiduriama, neretai vėlgi būna susiję su tam tikra vieta mieste, tarkim jeigu tai yra kultūros paveldo teritorija, įvairios apsaugos zonos, seniai susiformavusių bendruomenių gyvenamoji aplinka, ar tarkim Senamiestis, kuomet sudėtinga privažiuoti su didesne technika, ir dar daug kitų įvairių atvejų.
Bet turbūt būna ir sėkmės istorijų, kuomet visas procesas praeina sklandžiai? 🙂
Taip, be abejo, yra projektų, kurie ,,įvažiavo į bėgius ir nuvažiavo“. Tuomet tikrai būna mažiau naujų žilų plaukų 🙂 bet tikrai neretai būna ir įvairiausių trikdžių, tokia šio darbo specifika.
Gal turite kokį nors streso valdymo receptą? Kaip pavyksta susitvarkyti su įtampa darbe?
Šiuo metu neturiu, bet anksčiau, iki peties traumos, lankiau grupines kardio ir jėgos treniruotes, po kurių, kad ir koks po darbo atvykdavau pavargęs, iš jų išvažiuodavau kur kas labiau pailsėjęs ir pilnesnis jėgų bei energijos. Turiu planą artimiausiu metu prie to grįžti 🙂
Dainiau, o kalbant apie Jūsų asmeninę patirtį individualaus gyvenamojo namo statybose, kokia ji? Vis tik Jūsų darbinė patirtis turėjo labai daug įtakos Jūsų namo statybų procesui, namo projekto pasirinkimui ir pan.? Papasakokite plačiau.
Na, mano namo projekto atsiradimo istorija yra šiek tiek kitokia nei daugelio 🙂. Aš tiesiog atnešiau pačio suprojektuotą savo namo projektą architektui – statybų leidimui gauti. Galbūt tai buvo ir drąsi avantiūra, bet rezultatu tikrai nesiskundžiu. Gana gerai jaučiau ir žinojau ko aš noriu, pats projektavimo procesas buvo gana ilgas ir visiškai nespontaniškas, todėl galutinis rezultatas buvo tikrai apgalvotas ir kruopščiai suplanuotas.
Jeigu reikėtų pakartoti viską iš naujo, turbūt būčiau linkęs šį kartą pasitarti su architektu, nors vienintelis dalykas, kurį norėčiau keisti visame name – tai įstatyti kampinį langą svetainėje. Didelės vitrinos ,,kampu“ sprendimas leistų išgauti daugiau erdvės pojūčio bei įsileisti daugiau šviesos į vidų. Visa kita mane pilnai tenkina.
Na taip, čia tikrai pasitarnavo Jūsų gebėjimas dirbti su braižymo programomis bei visos turimos žinios ir patirtis 🙂. Didžioji dalis žmonių vis tik labiausiai pasikliauna architekto siūlymais. Nors kuo toliau, tuo labiau plinta tendencija, pačius pirmuosius architektūrinius brėžinius atiduoti peržiūrėti interjero dizaineriui, kad šis galėtų pateikti savo pastebėjimus bei siūlymus dar iki statybų leidimo gavimo. Mes šia tendencija labai džiaugiamės, nes tokiu būdu pavyksta išvengti įvairių pakeitimų statybų aikštelėje ir patys užsakovai jaučiasi kur kas ramiau.
Labai teisinga eiga ir labai jai pritariu. Žmonės, kurie taip nedaro, tiesiog užsiprogramuoja potencialioms klaidoms.
Dainiau, kas vyko toliau, kiek visas statybų procesas pareikalavo iš Jūsų laiko ir energijos? Ar įmanoma visus procesus suvaldyti savarankiškai?
Dažniausiai būna trys variantai, kaip galima elgtis:
- Tu samdai architektą, kuris idealiu atveju dar ir dalyvauja statybų procese, taip pat samdai statybų vadovą, arba kitą žmogų, kuris prižiūri techninę statybų dalį, ir samdai interjero dizainerį, kuris nuo pat pradžių prižiūri, kaip vyksta darbai pagal projektą. Kitaip tariant, tu suburi apie save komandą, kuri tau padėtų sukurti kokybišką rezultatą.
- Tu to nedarai ir nusiteiki papildomam pusei etato darbo. T.y. nebūdamas tų sričių specialistas, turi perskaityti arba kitaip sužinoti labai daug informacijos, apvažinėti daugybę statybinių bei apdailos medžiagų salonų ir daugybę kitų dalykų apie kuriuos net nenutuoki ir vis tiek nepasieki tokio rezultato, kurį pasiektum dirbant pirmuoju atveju.
- Tiesiog paleidi visą statybų bei vidaus įrengimo procesą savieigai, neskiriant labai daug laiko įvairiausioms paieškoms, palyginimams, rangovų atrankoms ir t.t. Ir galutiniame rezultate Tu tikrai turėsi tokios pačios kvadratūros namą, kokį planavai, jis greičiausiai netgi bus šiltas ir ne kiauras, bet reikėtų pamiršti apie preciziškai kokybišką ir akiai ,,skanų“ rezultatą, nes tiesiog tai nebus toks pats namas, kurį turėtum dirbdamas su specialistų komanda arba skirdamas tam labai daug laiko.
Taigi, iš esmės, čia yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas, kokiu keliu jis eis.
O kaip Jūs manote, jeigu net ir pasirenki tą maksimaliai gerą variantą – turi visą komandą specialistų, ar gali tokiu atveju užsakovas pilnai atsipalaiduoti, nedalyvauti procese ar dalyvauti kur kas mažiau?
Manau, kad tikrai ne. Nedalyvauti procese užsakovui reikštų, kad nebūtinai sukurti sprendimai jam bus tinkami. Žmogus turi pats labai aiškiai ištransliuoti tiek architektui, tiek interjero dizaineriui, tiek rangovui savo poreikius. Jis turi būti kaip centrinė komunikacijos ašis. Net ir labai geri specialistai negali tarpusavyje nuspręsti kaip užsakovui yra geriau.
Visus darbus Jūs planavote labai nuosekliai. Kaip pavyko pasirinkti apdailos meistrus, kokie buvo atrankos kriterijai?
Visų pirma jau esu matęs kas vyksta kai žmonės įsirenginėdami būstą ieško pavienių meistrų, todėl pirmasis kriterijus buvo – apdailos darbus atliekanti įmonė, kuri teikia pilną įrengimo paslaugų paketą, bei yra vienas, už visą procesą, darbų bei darbuotojų veiksmus, atsakingas žmogus.
Dar vienas dalykas, kuris man buvo labai svarbus tai – įmonės patikimumas ir požiūris į darbo kokybę ir kultūrą. Norėjau kad žmonės, kurie atlieka darbus mano namuose, vertintų estetiką bei jaustų atsakomybę už savo veiksmus. Ir panašu, kad man tikrai pasisekė tokią įmonę rasti. Viso proceso metu buvo laikomasi susitarimų, darbas vyko operatyviai ir preciziškai.
Interjero projektu pasirūpinote dar gerokai anksčiau, negu prasidėjo apdailos darbai. Ar pasiteisino ir jeigu taip, tuomet kokią naudą Jums davė interjero projektas?
Manau, kad tai yra įrankis, kurį privalo pasirinkti kiekvienas, tiek statantis individualų namą, tiek planuojantis įsirengti didesnės kvadratūros butą.
- Pirmiausia dėl to, kad tu sužinai, kur veda visi sprendimai, tiek vaizdiniai, tiek funkciniai ir koks bus galutinis rezultatas;
- Gauni teisingus brėžinius su matmenimis, kiekiais, skaičiavimais, medžiagomis, o tai yra sunkiai pakeičiama bendraujant su rangovais;
- Turint interjero projektą, gali kur kas aiškiau prognozuoti biudžetą ir spręsti, ar projekte yra vietų, kurias reikėtų optimizuoti, ieškoti alternatyvų ar viskas yra tinkama ir galima važiuoti toliau.
Taigi mokant interjero projektą naudoti teisingai, jis yra puikus įrankis, siekiant maksimalaus aiškumo, tiek finansuose, tiek išvengiant nesusipratimų su rangovais.
Tuomet norėtųsi sužinoti Jūsų nuomonę apie biudžeto sudarymą įsirengiant būstą. Kaip ir kas tai turėtų ar galėtų padaryti. Neretai žmonės prašo padėti susiorientuoti būsto įrengimo kainose, bet tuo pačiu turi įvairiausių baimių ir pan. 🙂 Ar gali interjero dizaineris padėti žmogui realiai susiplanuoti finansus?
Manau, kad būna tokių atvejų, kuomet žmonės galvoja, kad dizainerio tikslas išleisti visus jų pinigus, bet iš tiesų tai – nieko panašaus.
Visų pirma, galutinį sprendimą visada priima pats užsakovas. Dizaineris nepasiima Jūsų kredito kortelės ir neišeina pirkti Jums plytelių arba maišytuvų 🙂
Taip pat, pasirinktus kompetentingą ir profesionalų dizainerį, jis kaip tik padės priimti sprendimus, kurie padės sutaupyti, nesumenkinant vaizdo arba atkalbės nuo pernelyg brangių sprendimų, kurie nebūtinai pasiteisins ir padės nukreipti lėšas naudingesnei investicijai.
Na o kalbant apie tai, ar dizaineris turėtų sudarinėti būsto įrengimo sąmatas, atsakymas būtų ir taip ir ne. Tokia sąmata būtų naudinga dėl darbų apimties, apdailos medžiagų kiekių, visų interjero elementų kiekio pamatymo ir įsivertinimo.
Tačiau šioje sąmatoje vis tik liktų ir tokia pilkoji zona, kuri gali sudaryti apie 40-50% visos apdailos sąmatos, kuomet galutiniai skaičiai labai priklauso nuo užsakovo kartu su dizaineriu parenkamų medžiagų įkainių: t.y. plytelės, santechnika, grindų dangos ir t.t.
Tai reiškia, kad arba šioje dalyje dizaineris turėtų improvizuoti, kiek vienas ar kitas elementas kainuos arba apskritai jų neskaičiuoti ir palikti paties užsakovo įsivertinimui. Tas pats yra ir su rangos darbų įkainiais. Priklausomai nuo to ar dirbs sertifikuota įmonė su visomis garantijomis ar pavieniai meistrai, darbų įkainiai bus skirtingi.
Na taip, aš pritarčiau dėl to, kad interjero dizaineris gali padėti susidaryti labiau rekomendacinio pobūdžio sąmatą, kuri turėtų būti peržiūrima viso proceso metu, tikslinama po rangos darbų sąmatos gavimo ir vis iš naujo analizuojama, siekiant suvaldyti planuojamą įrengimui biudžetą.
Dainiau, tuo pačiu pasvarstykime, kaip atsakyti į tą visiems svarbų klausimą: ,,kiek kainuos įrengimas“, žinant kad tai priklauso nuo daugybės sudedamųjų dalių?
Tai labai individualu kiekvienu atskiru atveju. Konkrečiai mano atveju, kaina nuo dalinės iki pilnos apdailos, įskaitant santechnikos prietaisus, šviestuvus, duris kainavo apie 520 EUR/m2.
Kartu su buitine technika, visais gaminamais pagal užsakymą baldais, pastatomais baldais, užuolaidomis, veidrodžiais ir t.t. būtų galima drąsiai skaičiuoti apie 800 EUR/m2.
Vėlgi labai priklauso nuo to, kokio yra norima lygio, kokybės ir pan. Plius, esant dabartinei kainų kilimo situacijai prie viso to drąsiai galima būtų pridėti apie 10-15%. Ir teisybės dėlei, būtina paminėti, kad mažėjant būsto kvadratūrai, didėja ir įkainis už kvadratinį metrą.
Ar norėtųsi ką nors paminėti apie namo aplinkos tvarkymą? Gal turėtumėte kokių nors patarimų besistatantiems namus.
Patarimas būtų toks, kad vis tik reikėtų pirmiausia koncentruotis į vidaus darbus, nebent turite neribotą biudžetą. Pirmaisiais metais pilnai pakanka įsirengti veją, o visus dekoratyvinius augalus pasisodinti, ar įsirengti terasą ir vėliau. Bet tai nereiškia, kad apie aplinkos sprendimus nereikia galvoti iš anksto. Iš tiesų dar statybų pradžioje verta apgalvoti kas toje aplinkoje atsiras. Kur gali būti reikalingas apšvietimas, įvairūs elektros kabeliai, vejos laistymo sistema, stebėjimo kameros ir t.t.
O dar labiau apibendrinantys patarimai būtų tokie:
- Nedaryti nieko skubant. Tiesiog verta nusiteikti, kad pastatyti namą gerai ir kokybiškai – nėra trumpas procesas, reikia daug planavimo ir apgalvojimo kelis žingsnius į priekį. Tai ypatingai svarbu pabrėžti jaunosios kartos atstovams, mėgstantiems viską čia ir dabar – tikrai geriau ilgiau pamedituoti prie brėžinių ir sprendimų popieriuje, negu viską koreguoti ir keisti statybose. 🙂
- Susirinkite profesionalų komandą, kuri padės nusimatyti teisingus ir ilgalaikius sprendinius.
Na ir paskutinis klausimas apie namo statybas. Kaip visada norisi pabandyti įžvelgti kokias nors ateities tendencijas. Kas bus toliau? Kaip keisis reikalavimai namo statyboms, kokių galime sulaukti naujovių šioje srityje? Pasidalinkite savo nuomone.
Pagrindinė kryptis į kurią manau, kad yra einama – nepriklausomi energijos šaltiniai arba taip vadinami žalieji sprendimai. Manau, kad yra tik laiko klausimas, kada atsiras reikalavimas bent dalį elektros energijos, kuri yra reikalinga namo poreikiams patenkinti, gamintis patiems.
Na o ką galima būtų šiuo klausimu nuveikti jau dabar, pabandykite pasvarstyti ir patys. Apie tai būtų smagu sukurti atskirą straipsnį ir šią temą panagrinėti plačiau.
Dainiui esu dėkinga už nuoseklumą, neišpasakytai aktyvų įsitraukimą į procesą, tiesiog puikų vidinį stiliaus pajautimą, precizišką planavimą, bei įdomų ir išsamų pasakojimą su patarimais, iš kurių vieną pasilieku tik sau 🙂 ir linkiu visiems lengvo ir nesudėtingo namų statybos ir įrengimo proceso.
Šilti linkėjimai SAMANOSE..
